Sako myli gitaris ji ir tuos kur visada laimi
Nežinau ar tai tiesa, bet taip visi teigia
Mes atvyko čiam po vieną, dabar laukiam abu
Kol mano akys stebi laiką ji tarią „kokiu tikslu?
Atsakau, kad aš čia nakčiai tik, kad ryt iškeliauju
Kad žinau kuo ji vardu, paklausiu ko nuobodžiauja
Ji nusišypso lūpų kampučiu pamoja ranka
Kaip keista kartais būt manim kol fone skamba daina
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakeret
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės
Pasakau jai savo vardą, ji prisistato Fortūna
Ji gyvena netoliese, dėl to čia dažnai būna
Mes nusišypsom viens kitam, ji kalba tyliai, bet raiškiai
Bandau suprast kiek valandų, bet ten ten tik tai skaičiai
Dar apsidairau, jausmas jau keistas
Stalas skiria mus, ant jo ir vynas ir maistas
Ji sako, kad pašoktų jei tik grotų daina
Vakar kur skambėjo visą vakarą čia
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakeret
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės
Tada aš pakeliu akis ir lubos pradeda šviesti
Grindis virsta sienom, sienos virsta vėl tiesėm
Jaučiu po kojom sceną, ji ima drebėti
Girdžiu dainuoji tu, taip, kaip dainuoju aš
Myli gitaris ji ir tuos kur visada laimi
Nežinau ar tai tiesa, bet taip visi teigia
Pralošt tu negali, o iš to gimsta tik baimė
Painu čia tariam viens kitam prieš pat nutinkant nelaimei aš
Aš noriu rėkt
Noriu tave pakeret
Tau su manim niekada nenuobodu
Niekada nenuobodu
Kai tu sėdi ant mano kėdės