Visą švelnumą ir rūpestį prie durų palik
Mudu ne kartą jau matėmės – ko jaudiniesi?
Anksčiau ar vėliau baigia čia visi – ko gero
Jis turi rūkalų, o aš prancūzišką bučinį
Viskas čia tau
Drąsiau
Antras aukštas tamsiausias, bet jame malonumai visi
Niekada nesakyk niekada, tik dėl jų tu juk čia ir esi
Ant veido parašyta, kur gyvenimo mokeisi
Jei moki tik skaityti, tave išmokysim spalvinti,
Net už krašto
Viskas čia tau
Drąsiau
Pasėjo tau baimę širdy kažkada
Tu augai su ja
Užteks gal jau laistyti ją
Tiesiog būk
Viskas čia tau
Drąsiau