Ne kartą tau tikrai sakiau, kad aš nemoku plaukti
Tu jau giliai vandenyje, o aš nedrįstu šaukti
Nersiu tiek giliai kiek reiks, kad tik bučiau su tavim
Prigėriau tiek vandens, kad tuoj jau pats tapsiu žuvim
Dienos vandenyje
Net pats nepajutau, kaip atsidūrėm taip toli nuo kranto
Tu vis šypsaisi pursluose, o man jau tirpsta rankos
Mintis veja mintį, kol aš plaukiu su tavim
Akyse jau temsta aš, grumiuosi su viltim
Kad kitas krantas jau čia
Dienos vandenyje